Trejos devynerios iš Vilkijos


Trejos devynerios Vienas iš pirmųjų trejų devynerių receptų iš Vilkijos A.Švambario vaistinės. Taip , kad galima laikyti Vilkijietišku gėrimu.
​(Panaudota internetinės medžiagos ir iš Kęstučio Markevičiaus archyvų)
Augustino Švambario gyvenimo aprašymas ....




Trejos devynerios” šiuolaikinėje medicinoje
​Trejos devyneriosXIX a. pabaigoje Lietuvos vaistinės pradėjo gaminti originalų vaistažolių mišinį - “Trejos devynerios”. Išlikę dokumentai (saugomi Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje) rodo, kad šis vaistažolių mišinys atsirado Žemaitijoje. Pirmiausia “Trejos devynerios” pradėtos gaminti Palangos vaistinėje. Etiketėje buvo nurodoma, kad “pakelį vaistažolių mišinio užpilti 1 bonka monopolinės degtinės ir laikyti 8 paras”. Tai atitinka dabar gaminamo ekstrakto technologiją. “Trejos devynerios”, gamintos Lietuvos vaistinėse, nebuvo vienodos sudėties vaistažolių mišiniai. Daugelis vaistinių turėjo savas receptūras, kurios skirdavosi keliomis dalimis. Tai matyti iš laikraščio “Farmacijos žinios” (1925 m. kovo mėn. Nr.2), kuriame rašoma, kad prieš karą Palangos vaistinėje gamintos “Trejos devynerios” susilaukė konkurentų. Vis daugiau reikalaujama  A.Švambario (Vilkijos vaistinė) “Trejų devynerių”. Reikia pasakyti, kad didžioji dalis vaistinių augalų, esančių “Trejų devynerių” sudėtyje, buvo nuo seno naudojami medicinoje bei liaudies medicinoje. Juos savo raštuose, nurodydami veikimo pobūdį bei taikymą, aprašė žymūs praėjusių laikų mokslininkai: Teofrastas, Dioskuridas, Virgilijus, Hipokratas, Galenas ir kt. Gydytojai ir provizoriai rekomendavo gerti “Trejas devynerias” sutrikus virškinimui, viduriuojant, esant migrenos priepuoliams, persišaldžius, pervargus, užkimus ir t.t. “Trejų devynerių” vartojimas tarpukario Lietuvoje buvo įteisintas, nes šis vaistas buvo įtrauktas į “Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą” (“Farmacijos žinios”). Taip buvo gaminamos ir realizuojamos patentuotos A.Švambario (Vilkija), V.Bertingo (Palanga) receptūros, “Trejos devynerios Vaistija” ir kt. Manoma, kad lietuviška “Trejų devynerių” receptūra siekia XV-XVI a. ir keliavo į Vakarų Europą. Tai matyti iš užrašo ant Leipheime (Vokietija) gamintų “Krauter Mieke” (karčiųjų žolių), kur nurodyta, kad tai 27 (3x9) žolių receptūra, pagaminta pagal senovės lietuvių vienuolyno originalų receptą (įpakavimas saugomas minėtajame muziejuje). Be to, mūsų “Trejos devynerios” puikiai žinomos Lenkijoje kaip “Trojanka Litewska” ir yra be galo populiarios, nors šiuo metu ten ir negaminamos. Augalai - svarbi gydymo priemonė Fitoterapijos sąvoka atsirado XIX a., nors gydymas augalais kur kas senesnis, naudotas prieš tūkstančius metų kinų, tibetiečių, indų, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos tautų. Daugelis vaistinių augalų vartoti senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, dabar vartojami kaip standartiniai fitoterapiniai vaistai. Tų senųjų laikų naudota, taikyta bei puoselėta augalų terapija šiandien vis plačiau grindžiama šiuolaikine moksline mąstysena bei metodais. Šitaip fitoterapija tampa veiksminga ir pagrįsta. Tačiau jau dabar daugelyje Vakarų Europos šalių lygiaverčiais laikomi cheminiai (sintetiniai) ir augaliniai (fito) preparatai. Fitoterapijos renesansas siejamas su 1978 m. Vokietijoje vykdyta įstatymų korekcija, kuri padėjo fitoterapijai vis labiau įsilieti į šiuolaikinę mediciną ir tapti savarankiška mokslo šaka. Šiuolaikiniams augaliniams preparatams galioja ir taikomi tie patys tyrimo metodai, kaip ir sintetiniams vaistams. Šie metodai įrodo, kad senųjų gydytojų sukaupta ilgametė patirtis taikant vaistinius augalus įvairioms ligoms gydyti buvo teisinga ir veiksminga. Gydymo augalais pagrįstumą įrodo visos fitoterapijos sritys: fitochemija (augalų veikliosios medžiagos), fitofarmacija (vaisto iš augalo paruošimas vartojimui), fitofarmakologija (augalinio vaisto poveikis žmogui ir vartojimas) bei fitoterapija (gydymo augalais galimybės ir nurodymai).

​Sugretinus senąją patirtį ir dabartinį požiūrį į augalinį gydymą, galima ir net būtina papildyti Asklepijaus iš Tesalijos jau prieš 3000 metų suformuluotas svarbiausias senovės medicinos tiesas, kurios šiandien skambėtų taip: pirmiausia - Žodis, paskui - Augalai, dar paskiau - Cheminiai vaistai, paskiausia - Peilis!Tarptautinės fitoterapijos asociacijos

​Kaip tik šiuo tikslu 1989 m. Europoje atsirado ESCOP (European Scientific Cooperative on Phytotherapy) kaip organizacija, atstovaujanti Europos šalių (Austrija, Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Švedija, Šveicarija, Anglija) ir JAV nacionalines fitoterapijos asociacijas. Jos tikslas: plėtoti fitomedicinos mokslą perkeliant į aukštesnį lygį, ypač pagrindinės medicinos praktikos viduje; organizuoti fitoterapijos srities klinikinius ir eksperimentinius tyrimus; remti ir suderinti su Europos lygiu sudarymą visų tinkamų normų, kurios patikimai ir optimaliai atspindi bei gina visa tai, kas naudojama fitomedicinoje; rengti trejosmonografijas (straipsnius) apie augalinių vaistų naudojimą. Per savo gyvavimo metus ESCOP jau išleido 60 monografijų apie augalinius vaistus ir aktyviai rengia naujas; vykdo EU BIOMED tyrimų programą, pagal kurią laikomasi griežtų europinių standartų fitomedicinos taikymo saugumui bei veiksmingumui; surengė tarptautinių simpoziumų (Briuselyje, Milane, Hagoje, Kelne ir Londone), kurių metu aptariamos naujovės ir numatomos strateginės fitomedicinos veiklos sritys. Ekstraktas “Trejos devynerios” Žvelgiant į lietuvišką originalią fitoterapiją pirmiausia dėmesį atkreipia senas originalus preparatas “Trejos devynerios”, esantis šiandien vaistinėse ekstrakto pavidalo ir nieko bendro neturintis su alkoholio pramonės gaminama ir parduotuvėse platinama to paties pasisavinto pavadinimo trauktine. Šis vaistas paruoštas iš 27 (3x9) augalinių dalių (tuopos pumpurai, gvazdikėliai, paprikos vaisiai, ąžuolo žievė, medetkos žiedai, lauro lapai, mėtos lapai, krapo vaisiai, gudobelės vaisiai, pelyno žolė, kvapusis pipiras, gelsvės šaknys, valerijono šaknys, apynio spurgai, citrinmedžio apyvaisiai, šaltekšnio žievė, gluosnio žievė, kmyno vaisiai, beržo pumpurai, vingiorykštės žolė, jonažolės žolė, juozažolės žolė, kraujažolės žolė, čiobrelio žolė, sidabražolės šakniastiebiai, šermukšnio vaisiai, erškėtrožės vaisiai), kurios beveik visos auga ir yra renkamos Lietuvoje. Europiniai standartai “Trejų devynerių” perregistravimas 1996 m. bei tarptautinė fitomedicinos plėtra Europoje (taip pat ir ESCOP veikla) įpareigoja į šį seną mūsų vaistą žvelgti ir jį tirti šiuolaikiškai. Šitaip ekstrakto “Trejos devynerios” farmakopėjinis straipsnis, atspindintis šio vaisto kokybę, buvo suderintas su europiniais standartais: gamyboje naudojamos augalinės žaliavos, tara ir tyrimo metodai atitinka European Pharmacopea, Deutsches Arzneibuch ir naujausius lietuviškus farmakopėjinius straipsnius pagal Europos standartus. Be to, standartizuojant šį seną preparatą, panaudoti nauji kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, kurių anksčiau nebuvo farmakopėjiniame straipsnyje, - kartumo skaičius (turi būti ne mažesnis kaip 2900 - pagal vokiečių ir lenkų farmakopėjas) bei chromatografiniai tyrimo metodai (originali metodika, sukurta tik šiam vaistui KMU Skystinės chromatografijos laboratorijoje). Kadangi sudėtyje esantys augalai kaupia daug įvairių cheminių junginių (flavonoidai, kartumynai, terpenai, glikozidai, alkaloidai, vitaminai ir kt.), kurių daugelis ekstrahuojant patenka į ekstraktą bei kuriuos identifikuoti paprastais cheminiais metodais yra sudėtinga (cheminis panašumas ir palyginti nedideli kiekiai), todėl tokių mišinių analizę galima atlikti tik chromatografiniais metodais. Cheminių junginių identifikavimas bei kartumo skaičiaus nustatymas dar kartą įrodo ir patvirtina mūsų tėvų ir senelių patirtį bei teisumą plačiai vartojant “Trejas devynerias” liaudies medicinoje. Taip pat atveria ekstraktui kelius į Europos valstybes, pradedant jose registracijos procesus. Šiuo metu ekstraktas “Trejos devynerios” jau registruotas kaip vaistas Latvijoje, Moldovoje, Kazachijoje, registracijos procesai vyksta Lenkijoje, Rusijoje, pirminiai registracijos dokumentai aprobuojami JAV ir Kanadoje. Ekstrakte esančių augalų poveikis Virškinimą gerinantis veikimas. Skatina ir gerina skrandžio veiklą (skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą), gausina tulžies išsiskyrimą bei palengvina nutekėjimą, mažina dujų išsiskyrimą, žadina apetitą. Virškinimo trakto pažeidimus šalinantis veikimas. Skatina žaizdų gijimą, slopina vietinį uždegimą. Antimikrobinis, antiparazitinis, virškinimą reguliuojantis veikimas. Lengvai atpalaiduoja lygiuosius raumenis (antispazminis veikimas), sulaiko vėmimą, absorbuoja nuodus. Persišaldymą slopinantis veikimas. Lengvina atsikosėjimą, šiek tiek mažina karščiavimą, pasižymi antireumatiniu, analgetiniu veikimu. Tonizuojantis veikimas. Skatina nervų ir kitų organizmo sistemų veiklą, vitaminizuoja, vartojamas nuo skorbuto. Širdies veiklą reguliuojantis veikimas. Mažina kraujospūdį, skatina širdies veiklą. Kitoks veikimas. Didina pieno išsiskyrimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą. Ekstrakto vartojimas trejos devyneriosApibendrinus tyrimų duomenis bei istoriškai susiklosčiusį “Trejų devynerių” vartojimą, kaip ir anksčiau rekomenduota ekstraktą vartoti nuo virškinimo sutrikimų bei organizmui tonizuoti, visų sistemų funkcijoms gerinti ir stiprinti. Ekstrakte esantys augalai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, aktyvina fermentus proteazę ir lipazę, skatina ir gerina tulžies išsiskyrimą ir nutekėjimą bei slopina skrandžio ir žarnyno uždegimus. Vartojant nuo 20-40 lašų (1-2 ml) iki vieno arbatinio šaukštelio (5 ml) ekstrakto po valgio, nuslopinama: pilnumo jausmas skrandžio srityje, apetito stoka, pilvo skausmingumas, pykinimas, meteorizmas, vidurių užkietėjimas. Visiems turbūt aišku, kad vienokie ar kitokie virškinimo sistemos sutrikimai neigiamai atsiliepia viso organizmo normaliam funkcionavimui. Trūkstant pepsino ir skrandžio sulčių, netolygiai skaidomi baltymai, todėl plonajame žarnyne susikaupia daug stambių molekulių. Jos net ir vėliau neskaidomos iki aminorūgščių, todėl prasideda puvimo procesas, dėl kurio susidaro poliaminai (baltyminiai nuodai). Tai gali sukelti ne tik virškinimo trakto veiklos sutrikimus, bet ir alergiją, odos ligas, neuralgiją. Vartojant ekstraktą organizmo jėgoms bei imuninei sistemai atkurti ir sustiprinti (po sunkių darbų, artėjant nepalankioms oro sąlygoms bei infekcinių peršalimo ligų pavojui), reikėtų vartoti ekstrakto nuo 20-40 lašų iki vieno arbatinio šaukštelio tris kartus per dieną. Imunitetas bus stiprinamas per organizmo makromolekulinių junginių (virškinimo fermentų) aktyvinimą, taip pat kitais cheminiais junginiais tonizuojamas ir vitaminizuojamas visas organizmas ir švelniai gerinama jo atskirų sistemų (širdies ir kraujagyslių, nervų ir kt.) veikla. Gydymo kursas ne mažiau kaip mėnuo. Panašios informacijos galima rasti ir lenkų rašytiniuose dokumentuose.


© PigiosSvetaines.lt